Daug prieštaringos informacijos sklando apie mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai. Visuomenėje ir verslo struktūrose vyksta karštos diskusijos, o vartotojui svarbus vienintelis klausimas — kas tiesa, o kas tik gudri rinkodara? Į šiuos klausimus atsakyti gali tik mokslas.

Įvairių šakų mokslininkai teigia, kad mobiliųjų telefonų poveikis pasireiškia tik daugiau nei po dešimties metų. Tačiau jau dabar matomas padidėjęs vaikų sergamumas onkologinėmis ligomis, psichologinis jautrumas, irzlumas, negebėjimas koncentruoti dėmesio. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO), Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ir Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra pripažįsta elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai ir rekomenduoja imtis atsargumo priemonių.

„Mane stebina Sveikatos apsaugos ministerijos atsakingų asmenų abejingumas ir trumparegiškumas. Jei sprendimo pasekmių nebus matyti iki kitų rinkimų, vadinasi nereikia ir rūpintis? SAM neturi jokio kompleksinio priemonių plano kaip rūpintis vaikų ir tėvų švietimu. O ką jau bekalbėti apie įpareigojimus tiekėjams ir operatoriams dėl informacijos sklaidos, rinkodaros ir reklamos reglamentavimo. Turbūt net nebereikia klausti, kam neša naudą, o kam žalą skambantis mobilusis telefonas“, — teigė D. Mikutienė.

„Mokslas neginčijamai patvirtina, kad elektromagnetinės bangos daro poveikį visiems mūsų organams. Nuolatinis spinduliavimas į smegenis tokio intensyvumo dažniu, koks yra leistinas Lietuvoje, yra nusikalstamas. Didžiausias poveikis yra vaiko sveikatai, nes jo besivystantis organizmais jautriausiai reaguoja į spinduliuotę“, — prof. Jonas Grigas vaizdžiai ir suprantamai dėstė mokslinių tyrimų išvadas bei paaiškino elektromagnetinių bangų poveikį.

Kas atsakys už dabar priimtus politinius sprendimus, kurių įtaką pajausime tik po dešimtmečio?

„Nejaugi tai, ko nesugeba padaryti atsakingos institucijos, turės padaryti nevyriausybinės organizacijos ir aktyvūs piliečiai? Tada kyla klausimas už ką valdininkai gauna atlyginimą“, — piktinosi D. Mikutienė.

Socialiniai partneriai ir Lietuvos mokinių parlamento atstovai pabrėžė, kad šalia teisingo ir tikslaus teisinio reglamentavimo būtinas ir nuolatinis visuomenės švietimas, o informacija turi būti prieinama ir objektyvi. Siekiant imtis aktyvių veiksmų, sutarta parengti bendrą priemonių sklaidos planą.

„Pavasario Seimo sesijos pabaigoje mes užregistravome Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje. Siekėme aiškiai apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kokios įmonės gali verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. Taip mes išvengtume nereikalingos painiavos šioje rinkoje ir įvestume daugiau ekonominės logikos, nes šiuo metu gamtinių dujų rinkoje veikiantys tarpininkai yra nereikalinga grandis, kuri tik didina tiekiamų gamtinių dujų kainą vartotojams“, — sako V. Gapšys.

Darbiečiai siūlė įstatyme nustatyti, kad dujų tiekimo veikla gali verstis tik tokios įmonės, kurios atitinka bent vieną iš keturių kriterijų: daugiau kaip pusę įmonės akcijų kontroliuoja Lietuvos valstybė; įmonė užsiima gamtinių dujų gavyba; įmonė gamtines dujas perka savo reikmėms; įmonė turi skirstomuosius dujotiekio tinklus nuosavybės teise iki gamtinių dujų paskirstymo vartotojams.

„Paradoksalu, tačiau aršiausiai šioms pataisoms pasipriešino konservatorių ir liberalų atstovai Seime, kurie ir sužlugdė jų priėmimą. Jeigu valdantieji būtų neatmetę Darbo partijos siūlomų pataisų, šiemet jau galėtume sulaukti mažesnių sąskaitų už šildymą ir dujas, tačiau jiems kažkodėl buvo svarbiau dujininkų, o ne paprastų žmonių interesai, todėl visiems belieka tik apgailestauti“, — teigia Seimo darbiečių seniūnas.

Video sveikinimą Jums siunčia Europos Parlamento narys, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.

Ignas Jačauskas

Naujuosius Lietuvos verslininkai pasitinka ne pačiomis geriausiomis nuotaikomis – tuos, kurių neįveikė krizė, kylančios resursų kainos, kai kurių ekspertų nuomone, įveiks valdžios sprendimai. Apie tai, kokie buvo šie, kokie bus kiti metai verslui, „Vakaro žinių“ pokalbis su buvusiu ūkio ministru, europarlamentaru bei verslininku Viktoru USPASKICHU.

Su viltimi, kad Naujaisiais metais, kurie netrukus pasibels į mūsų duris, gyvensime geriau, kad tie, kurie esame sveiki – nesusirgsime, kurie sergame – būsime sveikesni, ir visi būsime laimingesni.

Todėl šių švenčių proga visiems linkiu optimizmo. Linkiu žmogiškos laimės. Linkiu mylėti savo valstybę, kas ją bevaldytų. Linkiu, kad ateinančiais metais jūsų šeimose viešpatautų santarvė, o ant jūsų stalo nepritrūktų būtiniausių maisto produktų. Linkiu visiems turėti darbą ir sąžiningai jį atlikti.

Gražių, šiltų ir jaukių švenčių Jums ir Jūsų artimiesiems!

Viktoras Uspaskich,
Europos Parlamento narys,
Darbo partijos pirmininkas

Just. Marcinkevičius

Mielieji,
nuoširdžiai sveikinu Jus šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga!

Lai Gerumo Angelas sušildo Jūsų širdis ir apgaubiaJūsų artimuosius Meile, Viltimi bei Tikėjimu.

Pagarbiai,
LR Seimo narė Dangutė Mikutienė

„Manau, kad šioje situacijoje Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius turi trauktis iš savo posto, nes jis buvo pagrindinis aukštojo mokslo reformos ideologas ir sumanytojas. Toks jo žingsnis būtų logiškas ir garbingas“, — įsitikinęs V. Gedvilas.

Parlamentaras buvo vienas iš kreipimosi į Konstitucinį teismą iniciatorių bei aršus aukštojo mokslo reformos priešininkas.

„Faktiškai šiandien KT pakartojo tai, ką mes sakėme Seimo plenarinių posėdžių salėje prieš dvejus metus, kai valdantieji buldozeriu skubėjo prastumti aukštojo mokslo reformą. Patvirtinti mūsų argumentai ir dėl aukštųjų mokyklų autonomijos, ir dėl studentų rotacijos, ir dėl kitų esminių reformos nuostatų. Iš vienos pusės, džiaugiuosi, kad KT patvirtino mūsų nuogąstavimus, tačiau tuo pačiu metu skaudu, kad dvejus metus Lietuvos aukštojo mokslo sistema gyveno pagal Konstitucijai prieštaraujančius principus“, — teigia V. Gedvilas.

„Manau, kad siūlydami didinti PVM investuotojai veidmainiauja. Juk tokie pasiūlymai yra akivaizdžiai naudingi tik jiems patiems, nes beveik visą produkciją, kurią jie gamina Lietuvos teritorijoje, daugiausia — laisvosiose zonose, jie teikia tarptautinei rinkai, o tos prekės ir paslaugos, kurios yra teikiamos Lietuvos rinkai, neturi konkuruoti su importu. Tokiu būdu PVM padidinimas jiems patiems turės labai mažai įtakos, o tie mokesčiai, kuriuos planuojama įvesti dabar, ypatingai turto apmokestinimas, palies juos tiesiogiai“, — pastebi Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Seimo narys teigia, kad tos šalys, iš kurių investuotojai atėjo į Lietuvą, jau seniai taiko lengvatinius mokesčius vietiniams gamintojams. „Pažiūrėkite, kas darosi tose šalyse, iš kur atėjo investuotojai į mūsų rinką — Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje — vietiniams gamintojams, kurie gamina kasdienio vartojimo prekes, taikomas 5 proc., 3 proc., o dažnai ir nulinis PVM tarifas. Ir tai yra logiška, nes būtent kasdienio vartojimo prekių gamintojai turi konkuruoti vidaus rinkoje su importu“, — sako V. Gapšys.

Anot V. Gapšio, PVM galima didinti tik toms užsienio kompanijoms, kurios gamina prekes eksportui Lietuvos teritorijoje.

„Žinoma, valdžia gali svarstyti PVM padidinimą, bet tik tiems užsieniečiams, kurių įmonės gamina prekes eksportui, nes jos nekonkuruoja vidaus rinkoje. Dauguma Investuotojų forumo dalyvių neprekiauja savo prekėmis vidaus rinkoje arba neturi konkuruoti su importu, todėl net ir 30 proc. PVM padidinimas jų paprasčiausiai nepalies, nes eksportuojant prekes PVM nekeliauja per sienas. Lietuvos verslininkai, kurie gamina kasdienio vartojimo prekes, yra priversti konkuruoti su importinėmis prekėmis, kurios dažnai yra parduodamos turguose, tad PVM padidinimas neišvengiamai paskatins šešėlinę ekonomiką, o tai bus dar vienas smūgis Lietuvos verslui“, — mano V. Gapšys.

Seimo darbiečių seniūnas pabrėžia, kad Lietuvos valdžia pirmiausia turi galvoti apie tuos savo gamintojus, kurie gamina kasdienio vartojimo prekes vidaus rinkoje.

„Panašų pasiūlymą Darbo partija dar 2009 m. siūlė valdantiesiems savo Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo plane. Jeigu jam būtų pritarta, šiandien mes neturėtume galvoti apie naujų mokesčių įvedimą, nes, preliminariais skaičiavimais, biudžetas gautų 2,5 mlrd. Lt pajamų ir sukurtų apie 50 tūkst. naujų darbo vietų. Deja, šiandien mažinti mokesčius jau vėlu, o PVM padidinimas galutinai sužlugdys vos kvėpuojančią Lietuvos ekonomiką“, — teigia parlamentaras.

Darbo partijos frakcijos projekte numatyta pajamoms, per mėnesį neviršijančioms 2 tūkst. Lt, taikyti 10 proc. pajamų mokesčių tarifą, nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. Lt — 15 proc. tarifą, nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. — 25 proc. mokestį, o pajamoms, viršijančioms 10 tūkst. Lt per mėnesį, taikyti 40 proc. tarifą. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis nepriklauso nuo pajamų ir sudaro 15 proc.

Registruoti šį pasiūlymą darbiečius paskatino aštrėjanti krizė ir besiplieskianti diskusija dėl naujų mokesčių įvedimo, nesurenkant pakankamai pajamų į biudžetą.

„Pastaruoju metu ženkliai pablogėjo Lietuvos ekonominė ir finansinė situacija bei sumažėjo Lietuvos žmonių pragyvenimo lygis, į biudžetą nebuvo pritraukta papildomų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčių. Visa tai diktuoja būtinumą keisti gyventojų pajamų mokesčių tarifų sistemą“, — sakė šio pasiūlymo iniciatorius, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Darbiečiai siekia, kad gyventojų pajamų apmokestinimas proporcingai atitiktų dabartinį žmonių pragyvenimo lygį ir yra įsitikinę, kad siūloma tarifų sistema skatins vidaus rinkos atsigavimą, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei padės sparčiau vystytis šalies ekonomikai.

„Europos Sąjungos šalyse jau seniai taikomas diferencijuotas gyventojų pajamų mokestis. Tai šalys, turinčios gilias demokratijos tradicijas. Tokią sistemą taiko Austrija, Vokietija, Suomija, Italija, Olandija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Prancūzija, Belgija, Čekija, Vengrija, Airija, Švedija, Norvegija ir kt. Minėta mokesčių sistema taikoma ir JAV bei Kanadoje. Tad esame įsitikinę, kad dabartinis laikotarpis — pats tinkamiausias laikas įvesti progresinius mokesčius Lietuvoje“, — teigė V. Gapšys.

Analogišką pasiūlymą Darbo partijos frakcija registravo dar 2009 metų pradžioje, tačiau tada valdantieji, įsitikinę savo ekonomikos gaivinimo plano veiksmingumu, jį atmetė kaip nereikalingą. „Mūsų pataisos palengvins mažesnes pajamas gaunančių žmonių padėtį, nes jiems bus taikomas mažesnis pajamų mokestis. Tačiau iš kitos pusės jis akivaizdžiai padidins pajamas į valstybės biudžetą, nes didesnį mokestį turės mokėti dideles pajamas gaunantys piliečiai“, — pabrėžė V. Gapšys.

Anot V. Gedvilo, visos valdančiosios partijos deklaruoja teikiamą prioritetą švietimui ir mokslui, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų šiai sričiai buvo skiriama nepakankamai. „Visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, žinoma, ir šalies gyventojų gyvenimo kokybę. Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. BVP. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis — tik apie 0,5 proc. BVP“, — sakė politikas.

Anot spaudos konferencijos dalyvių, valdančiųjų išreklamuota ir aktyviai populiarinama mokinio krepšelio idėja nepasiteisino ir yra ydinga. „Jau tampa tradicija, kai mokinio krepšelio lėšos trečdalyje savivaldybių panaudojamos ne pagal paskirtį, o už tokią „tvarką“ dar nė viena savivaldybė, nė vienas valdininkas nebuvo apsvarstytas, nebuvo už tai pritaikyta jokia nuobauda. O nepanaudotas lėšas net pradėta grąžinti į valstybės biudžetą. Jau sugrąžinta net 17 mln. litų.“, — sakė V. Gedvilas.

„Seniai esame kritikavę mokinio krepšelio idėją, kaip nepasiteisinusį finansavimo būdą, nes jis apskaičiuotas kiekvienam bendrąjį ugdymą teikiančios švietimo įstaigos mokiniui. Bet mokinys mokiniui nelygus, o konkreti mokykla taip pat daug kuo skiriasi nuo kitų mokyklų — ne tik savo pasiekimais, tradicijomis bei mokytojų kvalifikacija, todėl manome, kad tokio krepšelio dydis turėtų būti skirtingas, adaptuotas prie besikeičiančios ugdymo aplinkos“, — įsitikinęs Seimo narys.

Anot V. Gedvilo, beveik 10 metų tobulinama mokinio krepšelio metodika vis dar yra nevykusi. „Krepšelis visiškai išsigimė, tapo ydingu, supriešino mokyklas ir pedagogus, konkurencija tarp skirtingo teisinio statuso mokyklų tapo netolygia, taip ir nepagerino ugdymo kokybės, apie kurią tiek daug kalbama pastaruoju metu. Matematinės žinios kai kurių klasių mokinių yra žemesnio lygio negu kitų ES valstybių, vis labiau skundžiasi dėstytojai, kad aukštųjų mokyklų studentai prastai rašo, dėsto mintis, o tautinių mažumų atstovai iš viso sunkiai kalba lietuviškai“, — teigė V. Gedvilas.