Kauno rajonas prigludęs prie vieno didžiausių Lietuvos miestų – Kauno. Rajono plotas – 1496 kv. km. 2008 m. viduryje Kauno rajone gyveno apie 87,7 tūkst. gyventojų. Tai vienas tankiausiai apgyvendintų rajonų Lietuvoje. Kauno rajone yra 25 seniūnijos, kuriose išsibarstęs 371 kaimas, 9 miesteliai ir 3 miestai.
Kauno rajonas – žaliasis Lietuvos smaragdas, išsidėstęs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – sankirtoje garsus savo gamtos ir kultūros paveldu. Čia gyva istorija išraiškingai siejasi su gamtos grožiu ir turtais. Nuostabūs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – vingiai ir slėniai, Kauno marių regioninis parkas ir nepaliesta draustinių gamta žavi ir patraukia akį.
Senovę menantys architektūros šedevrai – gotikinė XVI a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Zapyškyje, XVII a. Raudondvario dvaro sodybos ansamblis, 2009 m. 500 metų sulauksiantis Žemaitkiemio (Babtyno) dvaras. Rajoną garsina viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje – Babtai. Archeologiniai radiniai čia siekia Neolito laikotarpį. Ant aukštų Nemuno krantų įsikūrusi Vilkija ir prie Dubysos prigludusi Čekiškė garsėja urbanistiniu paveldu. Kurorto ramybe alsuoja Kulautuva ir Kačerginė. Kauno rajone yra net 302 kultūros paveldo objektai.
Nepakartojami Vilkijos ir Nemuno vingių vaizdai atsiveria nuo Ringovės piliakalnio. Jaučiakiuose (Vilkijos apyl. seniūnija) dunkso lietuvių istorinės praeities liudininkas Jaučiakių piliakalnis, ant kurio, manoma, buvusi 1369 m. kryžiuočių sunaikinta Paštuvos (Vilkijos) pilis. Garbingą Lietuvos praeitį, susijusią su Pilėnų tragedija, mena Pyplių piliakalnis, stūkstantis kairiajame Nemuno krante, netoli Nevėžio žiočių. Legendomis ir padavimais apipinti Altoniškių ir Jadagonių piliakalniai, esantys Zapyškio seniūnijoje.
Rajone išlikę 19 buvusių dvarų sodybų. Ypač vertingas Raudondvario dvaro architektūros ansamblis (XVII a.). Įdomi šio dvaro istorinė praeitis. Dvaro pilyje turistus kviečia Juozo Naujalio – muzikos patriarcho, gimusio Raudondvaryje, memorialinis muziejus. Įdomių muziejinių vertybių sukaupta A. ir J. Juškų etninės kultūros, Babtų kraštotyros muziejuose, J. Naujalio memorialinio muziejaus filiale, įsikūrusiame gražiame gamtos kampelyje ant Nevėžio kranto, Biliūnų kaime, Juozapo Liekio sodyboje. Čia eksponuojama gausi XIX–XX a. senosios technikos ir etnokultūros vertybių kolekcija. Čia galima ne tik daug sužinoti apie praeitį, bet ir maloniai pailsėti.
Babtų seniūnijoje, ant Stabaunyčios kalvos, stovi mūrinis koplytstulpis, skirtas garsiausiems Lietuvos lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui. Antras paminklas, daug mažesnis, skirtas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti, stovi Alšėnų seniūnijos Padainupio kaime. Vieninteliai XX a. pradžioje (1933 m.) Atlantą perskridę lietuviai pasiekė antrą rezultatą pasaulyje pagal skridimo be nusileidimo nuotolį transatlantine trasa, ir ketvirtą – pagal ore išbūtą laiką.
Pokario partizanų kovas mena „Tauro“ apygardos Birutės rinktinės vado J. Lukšos-Daumanto žuvimo vietoje, Pabartupio pamiškėje (Alšėnų sen.), iškilęs kryžius ir paminklas.
Kauno rajonas – knygnešių kraštas. Jų atminimas yra įamžintas Zapyškyje, Babtuose, Garliavoje, Karmėlavoje, Rokų sen. Garliaviškis vaistininkas ir kultūros veikėjas Kazys Aglinskas, mokytojai J. Andziulaitis, K. Sakalauskas-Vanagėlis, J. Mačys-Kėkštas ir knygnešiai buvo sudarę lietuviškos spaudos mylėtojų ir platintojų draugiją, skleidė lietuvišką žodį. Pas K. Aglinską dažnai lankydavosi vienas Lietuvos valstybės kūrėjų Jonas Basanavičius.
Salių kaime (Domeikavos sen.) Andziulių šeimos name išlikusi unikali pogrindinė spaustuvė-muziejus „ab“. Dabar ji – Vytauto Didžiojo karo muziejaus filialas. Šioje spaustuvėje 1981–1991 m. buvo spausdinama tautinė, katalikų, politinė literatūra. Tai vienintelė pogrindinė spaustuvė Lietuvoje, kurios sovietmečiu neaptiko KGB.
Į naujausių laikų istoriją įėjo Sitkūnai ir Juragiai, kuriuose paminklais įamžinti 1991 m. sausio 13-osios įvykiai.
Pirmas Lietuvoje golfo aikštynas įkurtas Didžiųjų Lapių kaime. Lietuvos ir užsienio šalių golfo mėgėjus šis netoli Kauno esantis golfo aikštynas kviečia nuo 2001 m. Čia taip pat organizuojamos dėmėtųjų elnių komercinės medžioklės.
Vis daugiau rajono gyventojų verčiasi kaimo turizmu. 2007 m. Kauno rajone svečius kvietė 24 kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos.
Itin patraukli vieta aktyvaus laisvalaikio mėgėjams – vienintelė Baltijos šalyse laipioti lauke skirta Pagonijos uola. Savo drąsą, ištvermę ir vikrumą visi norintieji gali išbandyti kopdami į 13,5 metrų aukščio uolą net 12 skirtingų lipimo takų. 2007 m. įrengta nauja pramoga – laipiojimas ekstremaliais virviniais elementais medžiuose – „Pagonijos voratinkliu“ (10 metrų aukštyje įrengti įvairūs virviniai elementai).
Greta Kačerginės, 16 km nuo Kauno, įsikūrusi garsi ne tik Lietuvoje automobilinkų ir dviratininkų žiedinių lenktynių trasa „Nemuno žiedas“. Visus metus čia rengiamos įvairios auto/moto varžybos, čempionatai, vyksta ekstremalaus vairavimo užsiėmimai.
Kauno rajone atgyja vandens turizmas. Nemuno turistine trasa plaukioja VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos keleiviniai laivai Tolstojus, Švyturys, Deima ir UAB Nemuno linija laivai Kristė ir Aistė. 2009 m sezoną turistų laukia jau keturios mobilios prieplaukos Raudondvaryje, Kulautuvoje, Vilkijoje ir Zapyškyje. Vilkijoje veikiantis keltas suteikia galimybę turistams persikelti į kitą Nemuną krantą. Pramogautojus kviečia po Kauno marias pasiplaukioti keleiviniai–pramoginiai laivai „Algirdas“ ir „Nemunas“.
Rajonas garsus savo renginiais. Lietuvos žemės ūkio universitete kasmet rengiamos vienos didžiausių šalyje žemės ir miškų ūkio parodos. Pavasarį šalies žemdirbiai kviečiami į parodą „Ką pasėsi …“, rudenį – į „Lietuvos agropanoramą“. 2007 m. Universitete vyko 54-osios Pasaulinės arimo varžybos. Didelio susidomėjimo susilaukia kas antri metai Kulautuvoje vykstanti Kauno rajono dainų ir šokių šventė. Šventės scenoje pasirodo geriausi Kauno rajono folkloro, tautinių šokių kolektyvai, chorai. Kasmet Kauno rajono gyventojus ir svečius džiugina Kulautuvoje rengiamas dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“. Festivalis surenka minias vertinančiųjų žodžio skambesį gaidoje ir pamažu tampa komercinių muzikinių renginių atsvara.
Lengva pasiekti Kauno rajoną. Per rajoną driekiasi „Via Baltica“ ir Vilniaus–Kauno−Klaipėdos automagistralės. Kauno rajone Karmėlavoje yra didžiausias ir techniškai universalus tarptautinis Lietuvos oro uostas, kuris pretenduoja tapti vienu saugiausių oro uostu Baltijos regione. Oro uostas 2008 m. aptarnavo 410 tūkst. keleivių. 2009 vasario 19 d. Kauno oro uostas pasitiko milijoninę keleivę. 2009 m keleiviai bus skraidinami į Londoną, Birmingemą, Liverpulį, Dubliną, Frankfurtą. Rajonas gali didžiuotis vidaus vandens keliu Nemunu Kaunas−Jurbarkas−Klaipėda ir vietinės reikšmės vandens keliu Birštonas−Kaunas.
Kauno rajonas siekia tapti atraktyvių turizmo paslaugų traukos centru. Netrukus čia drieksis nacionalinės vandens, dviračių ir auto turizmo trasos, sparčiai plėtosis turizmo infrastruktūra.
Daugiau informacijos: www.krs.lt
Ringaudų seniūnijos centras – Noreikiškės (494 gyv.). Seniūnijoje yra 19 kaimų, didesni iš jų: Ringaudai (2392 gyv.), Mitkūnai (160 gyv.), Virbališkiai (169 gyv.), Pypliai (144 gyv.), Gaižėnai (110 gyv.).
Plotas: 4979,6 ha, iš jų 45,5 proc. užima ž. ū. naudmenos, 5,9 proc. – miškai, 48,6 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai.
Gyventojai: 3846 žmonės, iš jų 56 proc. moterys, 44 proc. vyrai.
Seniūnijoje yra Ringaudų pradinė mokykla, Ringaudų kultūros centras, metereologinių stebėjimų grupė, biblioteka, motelis, 4 kavinės-barai.
Ringaudų seniūnija įkurta 1999 m. sausio 1 d. Ji garsi savo praeitimi, kultūros vertybėmis.
Tabariškių kapinaitėse yra 1928 m. pastatyta Tabariškių bažnyčia, kurioje ilgą laiką kunigavo marijonų provincijolas kun. Pranas
Račiūnas. Šiose kapinaitėse ilsisi gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko ir botaniko profesoriaus Liudo Vailionio palaikai.
Išlikusios šių įžymių asmenybių sodybos. Jų gyvenamuosiuos namus ženklina paminklinės lentos. Gaižėnuose, poeto, aušrininko Andriaus Vištelio-Višteliausko tėviškės vietoje, yra paminklinis akmuo. Pyplių kaimas didžiuojasi Karvelių ąžuolu – gamtos paminklu. Seniūnijos teritorijoje yra 2 legendomis ir padavimais apipinti piliakalniai: Pyplių ir Virbališkių. Armaniškiuose yra išlikusios Pirmojo pasaulinio karo vokiečių ir rusų kapinės, kuriose užfiksuoti 1183 vokiečių ir rusų karių kapai.
